Du socialdemokratiškai mąstantys žmonės diskutuoja aktualiais politinio ir ekonominio gyvenimo klausimais apie vis spartėjančią Lietuvos euroglobalinę integraciją. Vienas tikrovę vertina kaip „eurorealistas“, kitas save įvardija „euroskeptiku“.
Vienu klausimu pašnekovai visiškai sutaria: socialdemokratai buvo ir ateityje turi būti už gyvosios gamtos įvairovės išsaugojimą, už mažų žmonių, mažų tautų gynimą kovoje dėl išlikimo. Be įvairovės negali būti tikros pasirinkimo laisvės, o be laisvės negali būti žmonijos pažangos.