J. Švaistas, pradėjęs puosėlėti biografinį romaną "Draugo" premijuotu "Jo Sužadėtinė", neišleido plunksnos ir davė naują tos pat srities biografinį veikalą apie didį Lietuvos knygnešį kun. Martyną Sidaravičių.
Knygnešių epocha yra dar gal per mažai mūsų nagrinėta ir nušviesta. O iš tikrųjų tai buvo nepaprasto herojiškumo, rizikos, aukos ir idealizmo laikotarpis, iš kurio jaunosios kartos gali pasimokyti, kaip reikalinga branginti savą žodį ir savą spaudą. Šiuo romanu autorius kaip tik ir mėgina atskleisti dalį tos uždangos, kuri mūsų tautos praeities kovas ir aukos dvasią parodo realiomis spalvomis.
J. Švaistas nebando atskleisti visko, kas tuo metu buvo knygnešių daroma, bet lengvais teptuko brūkšniais išryškina vieną iš žymiausiųjų Sūduvos krašto knygnešių vaizdą, parodydamas jį to meto gyvenimo aplinkoje. Jis taupiais žodžiais atskleidžia visą jo biografiją, įstatydamas jį to laikotarpio fone, išryškindamas ano meto okupantų valdininkus, aukštesnių tikslų siekimą, nuolatinį nerimą, kuris vertė jį iki mirties darbuotis visu uolumu. Jo supratimas, kad spauda yra būtina švietimo ir švietimosi priemonė, parodo užsimezgančius ir bręstančius vaisius, kuriais jis pats niekada negalėjo pasinaudoti, bet kurie buvo tokie reikalingi Lietuvos tautiniam atgimimui ir būsimos Nepriklausomybės atstatymui.
"Žiobriai Plaukia" sukurtas autoriui gerai išstudijavus M. Sidaravičiaus gyvenamąjį laikotarpį ir jo veiklos aplinkybes. Todėl ir istorinė jo vertė užima reikšmingą vietą biografinių romanų eilėje. Stilius lengvas ir lakus, žodis sodrus ir taupus, dialogai gyvi ir aiškūs. Skaitytoją šis romanas įves į užmirštą mūsų tautos praeitį ir pasididžiavimo vertą didvyriškų kovų laikotarpį.