Iš V. Zaborskaitės Eilėraščio meno mokėsi ne viena lietuvių filologų karta. Ji buvo sutikta kaip puikaus literatūrinio skonio ir aukštus mokyklinės didaktikos uždavinius atitinkantis pavyzdinis poezijos tekstų nagrinėjimas.

V. Zaborskaitė – tokia autorė, kuri užčiuopia pačią kūrinio esmę, nusako ją taikliai, įdomiai, su didele įtaiga. Tai akivaizdus posūkis į atidų poezijos skaitymą. Eilėraščio menas į šiandieninę filologiją grąžinamas nuvalant vieną kitą ano meto kalbėsenos apnašą, papildant leidinį naujomis Just. Marcinkevičiaus, J. Strielkūno, M. Martinaičio, V. Šimkaus, T. Venclovos, S. Parulskio eilėraščių interpretacijomis.

Tai parankinė knyga ne tik egzaminams besirengiantiesiems, bet ir visiems, kurie domisi lietuvių poezijos menu.