The Man Who Spoke Snakish

Unfortunately people and tribes degenerate. They lose their teeth, forget their language, until finally they're bending meekly on the fields and cutting straw with a scythe.

Leemut, a young boy growing up in the forest, is content living with his hunter-gatherer family. But when incomprehensible outsiders arrive aboard ships and settle nearby, with an intriguing new religion, the forest begins to empty - people are moving to the village and breaking their backs tilling fields to make bread. Meanwhile, Leemut and the last forest-dwelling humans refuse to adapt: with bare-bottomed primates and their love of ancient traditions, promiscuous bears, and a single giant louse, they live in shacks, keep wolves, and speak to snakes.

Told with moving and satirical prose, The Man Who Spoke Snakish is a fiercely imaginative allegory about a boy, and a nation, standing on the brink of dramatic change.

Lietuviškai: Miškas dabar visiškai ištuštėjęs. Ypatingų gebėjimų turintis Lėmetas – paskutinis iš padermės, kuri ilgus šimtmečius gyvavo šiose giriose. Tol, kol užplūdę kraštą geležiuočiai neatnešė naujų papročių, keisto maisto ir tikybos. Juos mėgdžiodami miškiniai išsikėlė į kaimus, ėmė lenkti nugarą, vokiškai giedoti bažnyčios chore ir išsižadėjo savo kilmės. O juk girioje buvo taip paprasta sugyventi! Anuomet žmonės, gyvatės ir lokiai gyveno kaip broliai, į mūšį jota vilkams ant nugarų, o dešimčiai tūkstančių vyrų gyvate sušnypštus, nubusdavo Šiaurės Slibinas, kuriam padedant nugalabyti visi priešai.

Ir štai senasis pasaulis pamažu užsiveria, grimzta vis giliau su savo paslaptimis; Lėmetas lieka vienas toks – visko, kas būta, dar nepamiršęs. Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą.