Karenas A. Simonjanas (g. 1936 m.), dar būdamas Jerevano politechnikos instituto studentas, išleido tris fantastikos knygas. Šį žanrą rašytojas ypač pamėgo, nes tik taip galėjo išreikšti savo nerimą dėl sustabarėjusios, baigiančios prarasti tautines šaknis visuomenės, pataikaujančios agresyviai ir primityviai valdžiai. Tačiau alegorinė kalba „sovietinės moralės sergėtojus“ privertė suklusti. Simonjanui teko net mesti inžinieriaus-konstruktoriaus darbą ir kurti „į stalčių“.

Būtent tuomet ir parašytas romanas „Vaistininkas Nersesas Mažanas“, kuriame po fantastinio detektyvo apvalkalu nesunku įžvelgti sovietinės realybės absurdo demaskavimą. Išleisti romaną Armėnijoje atrodė neįmanoma. Tad autorius ėmėsi gudrybės - tekstą išvertė į rusų kalbą, ir vietiniai cenzoriai nutarė, esą Maskva knygą jau „palaimino“. Kurioziška, kad cenzorius, patingėjęs perskaityti pats, romaną įvertinti paprašė žmonos. Jai knyga labai patiko... Tad, paradoksalu, originalas buvo išleistas vėliau nei vertimas.

Pamažu prasivėrė leidyklų durys. Produktyvaus rašytojo knygos pasiekė ne tik Armėnijos, bet ir kitų kraštų skaitytojus. (1987 m. į lietuvių kalbą išversta apysaka „Iki pasimatymo, Natanaelai“.)