Tiesa

Dailininko Marčio žmona psichologijos mokslų daktarė Elsa suserga vėžiu. Laiko jai liko nedaug. Dukra Eleonora ir anūkės mokosi susitaikyti su laukiančiu praradimu. Močiutė papasakoja Anai apie savo vyro ir jaunos studentės, kitados dirbusios jų namuose aukle, meilės romaną. Susidomėjusi Ana ima aiškintis 7-ame dešimtmetyje mįslingai mirusios merginos gyvenimo istoriją. Pasirodo, kad Elsa ją atleido. Atsiveria ne tik auklės Ėvos, bet ir Elsos bei Anos paslaptys. Nuoskaudų lyg ir nebėra. Skausmas likęs praeities metuose, tarsi kadaise papiltas vynas, sutekėjęs grindų plyšiuose.