Marija Kristina Viationen tikisi, kad jos gyvenime įsivyravo darna. Dabar 1989-ieji. Marija Kristina gyvena Los Andžele. Laperuzą, savo gimtąjį miestą, ir visą tą prieštvaninį pasaulį ji paliko prieš dvidešimt metų, gavusi amerikietiško universiteto stipendiją ir išvykusi ieškoti laisvės ir laimės. Ji jau nebe ta jaunutė mergaitė, nepajėgianti atsispirti niauriai depresijos graužiamo tėvo tylai, motinos beprotystei ir sesers priešiškumui. Ir nebe Rafaelio Klaramunto – įžymaus rašytojo, mentoriaus ir globėjo – meilužė; retsykiais jiedu susitinka, jį visada lydi žmogus, asmeninis taksi vairuotojas, pramintas Džude Garland.

Paskatinta pirmojo savo romano sėkmės (jį parašė, neturėdama nė dvidešimties), Marija Kristina ryžtasi padaryti kūrybą savo gyvenimo amatu, tapti rašytoja ir laisva moterimi. Bet kai paskambina motina, su kuria ji jau dešimtį metų nepalaiko jokio ryšio, viskas apsiverčia aukštyn kojom. Motina reikalauja, kad ji nedelsdama atvažiuotų ir pasiimtų Pylytį, protiškai atsilikusios savo sesers sūnų. Marija Kristina yra priversta palikti prabangų būstą Los Andžele, gerovę ir leistis į tolimą atkampų Kanados miestelį – į gimtinę, į savo praeitį...