„Ši knyga gimė iš beprotybės. Ji tokia pat beprotiška kaip ir aš. Rašydamas gyvenau kitame – ne susikurtame, bet tikrame, vidiniame pasaulyje, kurio dažniausiai nelieka nuolat skubant, vaidinant visuomenės primetamą personažą, pasaulyje, kurį užgožia visi „protingi“ dalykai, derami kiekvienam normaliam žmogui. Tik aš niekada nenorėjau būti normalus – nes tai, kas jau tapo visuotinio „taip turi būti“ stereotipu, man kelia šleikštulį. Visiškai sutinku su Blaise‘u Pascaliu, kad nėra nieko protingesnio, kaip išsižadėti proto. Aš neabejoju tik tuo, ką jaučiu. Ir rašau tik apie tai. Nesistengiu niekam įtikti ar patikti – tik būti nuoširdus“.

Šventumas