Rinktinę „Naminių paukščių klegesys“ sudaro didesnės apimties kūriniai: apysakos „Miesto tipo gyvenviete Viečnastis“ (vertė I. Aleksaitė), „Renesanso epochos žmogus“ (vertė G. Baleišytė), „Šulinys, žirklės, popierius“ (vertė I. Potašenko) ir 8 apsakymai.

Maksimas Osipovas gyvena Maskvoje ir Tarusoje, dirba gydytoju – kardiologu. Nuo 2007 m. rašo apybraižas, apsakymus, apysakas ir pjeses. Keleto skiriamų už novelistišką premijų laureatas. M. Osipovo kūriniai išversti į 12 kalbų. „Naminių paukščių klegesys“ - tai pirma jo knyga lietuvių kalba.

„Atkapstai kažkieno numestą, apmusijusį, aplipusį voratinkliais, – o dar tie tekstai ant etikečių, – nugremžti smalką, atsikemši… o iš kakliuko liejasi kažkas fantastiška… Štai jums ir būties džiaugsmas: “Piliečiai, atkiškite širdis” – ragina autorius – kardiologas. (…) Šie tekstai – tikra literatūra, protarpiais sukrečianti savo paprasta ir baisia tiesa. Eilutė – ir jau nepajėgiame atsiplėšti, kol nueiname visą minties kelią."
Jurijus Noršteinas, filmų “Ežiukas rūkė” ir “Pasakų pasaka” autorius

„Maksimo Osipovo proza užkabina, nes jis užsiėmęs būtent rašytojiškais reikalais: bando susigaudyti gyvenime savo protu, įdeda į tai sielą ir - svarbiausia! – sugeba nupasakoti visa tai savo žodžiais. Retas tokių savybių derinys ir sudaro, man regis, rašytojo talentą."
Sergejus Gandlevskis, premijų Mažasis Bukeris, Antibukeris, Poetas ir kt. laureatas

„Man patinka Maksimo Osipovo kūryba. Autorius įsimylėjęs paprastą žmogaus būtį, bet kartu sukrėstas jo, kaip toli ji nuo jo lūkesčių. Tai drama žmonių, išėjusių iš kultūros. Iš knygų. (…) Osipovo tekstai apgaulingai paprasti, kaip Šalamovo: bet po vaikišku paprastumu atsiveria bedugnė. (…) Tavo siela nerimsta… mąsto… Tokį postūmį gali duoti tik didi literatūra."
Svetlana Aleksijevič, 2015 m. Nobelio premijos laureatė