Čekų rašytojos Boženos Nemcovos (1820-1862) būdingi kūrybos bruožai ryškiai atsispindi viename geriausių jos kūrinių - apysakoje "Močiutė" (1855 m.). Tai betarpiško rašytojos bendravimo su liaudimi, paprastais Čekijos kaimo žmonėmis kūrybinis vaisius. Apysakoje atgyja autorės vaikystės įspūdžiai, jos gyvenimas Ratiboržico kaime netoli pilies, kur jos tėvas tarnavo žirgininku, o motina - raktininke. Močiutės paveikslo prototipas buvo rašytojos senelė, palikusi neišdildomą įspūdį. Neslėpdama močiutės patriarchalinių pažiūrų, jos paveiksle autorė įkūnija gražiausius liaudies žmogaus bruožus - paprastumą, gilią išmintį, tiesumą ir darbštumą. Autorė pasakoja ne tik apie močiutės gyvenimą pas dukterį ir žentą, bet ir apie jos jaunystę, varganą kareivio žmonos dalią. Net ir sunkiausiomis gyvenimo valandomis ši tvirta ir teisinga kaimo moteris nepalūžta. Gyvenimo patirtis, bendravimas su gamta - močiutės išminties šaltinis...