Komplektas "Pirmasis Romoje" ir "Žolynų vainikas"

"Pirmasis Romoje":
Per visus Romos respublikos šimtmečius tik mažą saujelę vyrų būtų galima pripažinti buvus pirmuoju Romos žmogumi. Rašytoja Colleen McCullough (g. 1937 m. ) – viena žymiausių visų laikų australių. Ji – viena iš šimto asmenų, kuriems suteiktas Australijos nacionalinės vertybės titulas. Milijoniniais tiražais visame pasaulyje leidžiamo romano “Erškėčių paukščiai” autorei pavaldus kiekvienas žanras. Ypač reikšmingas jos romanų ciklas, skirtas senovės Romos istorijai. Prasideda viskas nuo „Pirmasis Romoje“: tai pirmas amžius prieš Kristų. Romos respublikos gyvavimo pabaiga – sąstingis, pranašaujantis artėjančius neramumus... Ties pietine respublikos siena siautėja pilietinis karas, o šiaurėje orgijose ir korupcijoje skendinčiai Romai grasina barbarų pulkai. Tik drąsa, protas ir tvirta pirmojo Romos žmogaus ranka gali atitolinti valstybės žlugimą. Tačiau tam, kad pretendentas taptų pirmuoju Romoje, reikia ne tik įvykdyti žygdarbį tėvynės labui, bet ir įveikti išdavysčių kupiną ir krauju aptaškytą kelią valdžios link. Gajus Marijus, ilgametis konsulas, laimėjęs du karus, atmušęs germanų antpuolį, iš lėto tampa lyderiu; herojus – ne patricijų kilmės, dėl savo asmeninių savybių vis tvirčiau išsikovojantis pirmumo teisę... Pirmojo Romoje titulas, regis, visai arti. Tačiau ir herojus – ne visagalis, ir pagaliau – ne vienintelis. Liucijus Kornelijus Sula, patricijus, likimo ir aplinkybių valia nublokštas tarp vulgarių parijų, kovoja už pripažinimą. Šių dviejų visiškai skirtingų asmenybių likimai susipina ir vėl išsiskiria daugybę kartų, sukurdami įtemptą, istorinių smulkmenų pilną pasakojimą apie Romos respublikos gyvenimą. Subtilus psichologizmas, valdžios troškimas, politinės intrigos, meilė ir aistra, ištvirkavimas ir aukojimas dievams, karas ir taika, romėnų apeigos, papročiai, tradicijos – viskas susipynę šiame aistringame, meistriškai parašytame, įtaigiame ir gausybe istorinių šaltinių paremtame Colleen McCullough romane. Nieko naujo po saule: politinės peripetijos labai panašios į mūsų laikų įvykius, valdžios troškimas ir noras būti geidžiamam bei pripažintam – visiškai toks pat.

„Žolynų vainikas“ – antrasis ciklo romanas. Ne veltui jis vadinasi taip: žolynų vainiku Romos respublikoje būdavo apdovanojamas karvedys, įstengęs išvaduoti savo kariuomenę iš apsiausties. Jis būdavo supinamas iš žolynų, augusių kariuomenės apgulties vietoje. Tai aukščiausias karinės garbės ženklas, kurio, anot Plinijaus Vyresniojo, per visą Romos egzistavimo laikotarpį buvo nusipelnę tik aštuoni žmonės.

Dramatiški „Pirmojo Romoje“ įvykiai knygoje "Žolynų vainikas" tęsiasi toliau: Gajus Marijus – dabar jau neginčijamai pirmasis žmogus Respublikoje, tačiau šešėlyje likęs Sula tyko savo didžiosios progos... „Žolynų vainike“ aprašomas audringas ir įtampos kupinas trylika metų trukęs laikotarpis nuo 99 iki 86 m. pr. Kr. Tai romėnų karas su italikais, karo su Mitridatu užuomazgos ir pilietinis karas tarp Sulos ir Gajaus Marijaus. Didysis karvedys Gajus Marijus vis giliau grimzta į beprotybę ir beatodairiškai griauna respublikos pamatus, tikėdamasis išpildyti pranašystę, kad Romos konsulu jam lemta būti septynis kartus. Nekantraujantis Sula regi savo žvaigždžių valandą, kai įsiplieskia karas su Mitridatu: jam patikėta garbė vesti karius į mūšį. Tačiau Gajus Marijus nesiruošia dalintis šia garbe, ir įniršęs Sula, sulaužydamas visus tabu, atgręžia savo legionus prieš Romą. Dviejų žymiausių Romos vyrų nirtulys ir kerštas nudažo amžinąjį miestą kraujo spalva. O horizonte pasirodo Gajus Julijus Cezaris: jis dar jaunas, tačiau akivaizdu, kad jo šlovės spinduliai netrukus ims žilpinti akis.
Karas ir intrigos, pavydas ir kerštas, garbės troškimas ir kilnumas mirties akivaizdoje – visa tai C. McCullough supina į vieną didžiulį paveikslą, kuriame senovės istorija tampa gyvesnė ir tikresnė už dabartį.