Ida iš šėšėlių sodo

Paauglė, moksliukė Sofija svajoja tapti rašytoja. Ši knyga – pirmas Sofijos kūrinys. Tai pasakojimas apie bendraamžę Idą, kuri netikėtai atsidūrė jų namuose ir sujaukė tvarkingą šeimos gyvenimą. Kodėl knygos heroje Sofija pasirinko būtent Idą?


– Vargšė mergaitė... Ji nieko neturi! Visiškai nieko. Net savo vargingos praeities, savo prisiminimų neteko. O ta kraupi avarija! Stebuklas, kad ji liko gyva! Kitaip to paaiškinti neįmanoma, – susijaudinęs pasakoja dėdė Aleksandras.


– Ar tu bent suvoki, kas per paukštelis ta Ida Derna? Kiekvieną kartą, kai tą komediantę pričiumpam, ji pasakoja vis kitą savo gyvenimo versiją. O jos kūrybos viršūnė – istorija, kad ji – Bambikio princesė, – piktinasi prokuroras Filypas Bosas. – Va, pasigrožėk, kiek visko nuveikė! Įkliuvo devynis kartus, o kiek dar kartų neįkliuvo! Dažniausiai už vagystes iš parduotuvių, butų apiplėšimus, automobilių nuvarymus. Yra čia ir kažkokio sandėlio padegimas, ir gatvės muštynės, ir smulkaus chuliganizmo atvejų... Dar maža?

– Ta mergaitė iš tiesų turi Dievo dovaną... – žiūrėdama į Idos nutapytą paveikslą, gėrisi mamytė.

– Tik Ida ir Ida! Man skaudu! Toks jausmas, kad netekau ir tėvų, ir namų! – karčiai šypteli Sofija.

Kokia ji ir kas ji, ta nenuspėjamoji Ida Derna, spręskite jūs.

Ir dar... Tai knyga apie MEILĘ. Apie meilę, kuri trunka visą amžinybę... Pasirodo, ir taip gali būti...