Romano tema - prancūzų švietėjo Ž. Ž. Ruso filosofijos ir revoliucijos teorijos santykis su gyvenimo praktika. Autorius, remdamasis Ruso biografijos faktais, romane atkuria išorinį ir vidinį Ruso paveikslą, vaizduodamas, kaip jis, iškankintas persekiojimų, išvargęs, paliegęs ieško ramybės savo gerbėjo dvare. Iki tol Ruso stengėsi savo raštais pakeisti pasaulį, tačiau visos jo pastangos nueina niekais. Nors žmonės ir žavėjosi Ruso idėjomis, bet nieko nedarė, kad jas įgyvendintų. Todėl pabėgęs nuo žmonių ir gyvenimo, Ruso pamažu atgauna pusiausvyrą ir prieina išvadą, kad jo paskirtis - ne pakeisti pasaulį, o tiktai jį paaiškinti.

Keistuolio išmintis