Moteris ir jūra

Dievas kviečia visus eiti į Visatos tolius, į nematomus pasaulius. Ir jo ašara nukrinta ten, kur žmogus pasirenka Žemės urvą.
Gyvenimas atkartojamas dvasios srityje, nes dvasia tik laimina. Pavojų ji nekuria. Atvirkščiai, moko džiaugtis žmogiškos dvasios šventykla. Nes jos pažinimas ir yra didžiosios paslapties atskleidimas.
Dainuodami dainas, prisiminkit ne vargovę, bet naujo gyvenimo rytą.
Širdyje pamilęs moterį, atsikratęs žemiškų rūpesčių, tu vėl ir vėl ją atrasi. Iki pat Visatos pabaigos. Ir tai dar ne galas, nes Dievas turi daug buveinių.
Moteris pasimeta, kai jos emocijos užgožia protą. Jeigu emocijos bėga viena po kitos - laukite, nes tai, ką išgirsite, bus ekstazė, šilti žodžiai,.. kurie bijo šalnų.