Heterų dainos

„Knygos turėtų egzistuoti pačios savaime, skaisčios ir neišleistos. Kaip augliai pilve ar smegenyse. Norėčiau parašyti romaną paruoštukų forma, sudėti jį į antikvarinę papuošalų ar degtukų dėžutę ir paslėpti ąžuolinėje seno dvaro komodoje. Kad po šimto metų jį rastų provincijos glūdumoje bręstanti hipochondriška paauglė, gal net mano reinkarnacija. Ji gyvenų hermetiškame svajonių pasaulyje ir neskirtų fantazijos nuo realybės; perrašytų ir paskelbtų kaip savo. Jai iš tiesų atrodytų, kad tai ji parašė. Mergaitė iš žemuomenės, kiekvieną emocinį svyravimą linkusi išbalansuoti maisto vartojimu ir netyčia patekusi į knygas - štai mano įsivaizduojama skaitytoja, kuriai aš norėčiau giedoti kone dovydiškas giesmes, malšindama su metais augantį jos skausmą. Bandydama užliūliuoti jį savo lapų šnarėjimu, netiksliomis šakomis ir išsibarsčiusiais žodžių kamienais. “ (Knygos autorė).