Pirmykštė Moteris. Mamutų medžiotojai

ur pasuks karšta širdis: prie jaukaus genties ugniakuro ar į mylimojo krašto nežinomybę...

Žiema arklių slėnyje prabėgo nepastebimai. Aila išmoko išlikti viena, prisijaukino liūtą ir kumelę, išmoko šaudyti lanku, meistriškai įkurti ugnį, bet nenumaldė troškimo surasti Kitus, savuosius. Su likimo atsiųstu mylimuoju Jondalaru, šviesiaplaukiu gražuoliu, kurį išgelbėjo nuo mirties ir išgydė, moteris iškeliauja ieškoti žmonių. Jie susitinka su mamutojais, mamutų medžiotojais, žmonėmis iš kitos giminės. Gentis, pakerėta jos nepaprasto gebėjimo „susikalbėti“ su gyvuliais ir medžioklės įgūdžių, priima svečius prie savo židinio. Nors tenka pratintis prie keistų papročių ir naujos kalbos, ausiai neįprasto klegesio, Aila susiranda pirmąją draugę, genties priglaustas maišytas kaip ir jos sūnus, vaikas skausmingai primena praeitį, o žavus juodaodis raižytojas Ranekas kelia naujus nepatirtus jausmus. Trauka, kurią jam jaučia, įplieskia baisų Jondalaro pavydą. Ledinę žiemą jauna moteris praleidžia neapsispręsdama, su kuriuo likti. Artėja pavasarinė mamutų medžioklė ir Ailai tenka rinktis gyvenimo draugą ir likimą: įsikurti prie Raneko židinio ar traukti su Jondalaru į nežinomą kraštą...