V.: Vaga, 1991. – 245 p. Kieti v.
"Gera gimti mažame krašte, kur gamta yra žmogiška, lygiavertė žmogui, kur per šimtmečius tarpusavyje sugyveno įvairios kalbos ir įvairios religijos. Kalbu apie Lietuvą, mitų ir poezijos žemę", - teigė Czeslavvas Miloszas 1980 metais gavęs Nobelio premiją.
Šitas nuoširdus atsivėrimas galėtų būti moto "Isos slėnis", poetiškiausiai Czeslawo Miloszo knygai, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai - nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę "Isos slėnyje" netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už dabartį.