Platforma

Apie ką šis romanas? Trumpai: vienišas vyriškis po tėvo mirties išvažiuoja į turistinę kelionę. Į Tailandą. Knygoje aprašomu laiku dar jokių stichijų nepaliesti šios šalies kurortai – tikras rojaus kampelis žemėje. Gamta teikia atgaivą sielai, dailios taitietės – kūnui. Kelionės metu jis susipažįsta su mergina…

Bet iš tikrųjų knyga ne apie tai. Na, tiksliau, ne visai apie tai. Ji apie daugybę dalykų:

- apie paieškas to, dėl ko verta gyventi. Mišelio – toks pagrindinio veikėjo vardas – dienos Paryžiuje slenka tyliai ir ramiai. Nuobodžiai. Visada ramus, mandagus, korektiškas, vertinamas kolegų ir viršininkų. Neturintis artimų draugų. Viską darantis taip, kaip reikia. Nieko nedarantis aistringai. Žiūrintis į pro šalį bėgantį gyvenimą iš stebėtojo pozicijos („o paskui, be jaudulio stebėdamas politines permainas, ėmiau senti“…). Nesąmoningai ieškantis kažko, už ko būtų galima užsikabinti, dėl ko būtų verta keltis kiekvieną naujai išaušusį rytą. Kiek milijonų europiečių (be jokio pasitenkinimo) atpažins šioje knygoje save? Galbūt neilgai trukus tai bus aktualu ir mums – juk atkakliai siekiame to paties europietiško, „sotaus“ gyvenimo standarto. Ar tik kartu, kaip nemokamo priedo – du viename, nuostabus pasiūlymas – negausime to paties gyvenimo tuštumos jausmo? Susvetimėję žmonės, besisukantys siaurame kasdienybės, kompleksų, žlugusių vilčių, patogios egzistencijos rate – išties niūrokas Europos vaizdelis. Ir vis dėlto optimistiška gaidelė yra, nes nereikia pamiršti… žr. kitą pastraipą.

- apie meilę. Amžiną jos ilgesį. Apie tai, kad nepaisant mūsų cinizmo laipsnio, gyvenimo patirties, materialinės padėties ar išsilavinimo iš esmės visi tikimės sutikti tą, savąjį/ją. Ar sutikę išdrįsime prieiti – kitas klausimas. Gal patogiau apsisukti ir nueiti į „masažo saloną“, kur už atitinkamą užmokestį paslaugų kokybė garantuota, be jokių pašalinių klausimų ir bendravimui užmegzti reikalingų pastangų? Taigi, Europos kritika neapsiriboja vien tik gyvenimo būdo srityje, užkliūva ir europietiški partnerio paieškos ypatumai. Knygos herojus, kaip tikras europietis, ilgai nesiryžta parodyti savo jausmų (o gal man ir taip gerai, o gal čia dar palauksiu geresnės progos kažką pasakyti...), kol galų gale pavyksta įrodyti, kad meilę rasti įmanoma. Tik kaip ilgai pavydus pasaulis leis ja pasidžiaugti? Užsisukę darbų rutinoje, galime nerasti laiko laimei. O atsiradus laiko, gali nebelikti laimės.

- apie keliones. Tailandas, Kuba… Net nesvarbu, kur važiuojama, tiesiog atpažįsti tą jausmą, kuris apima išsiruošus į kelionę. O iškeliavus į egzotiškas šalis - kuo arčiau gamtos, tuo mažiau suvaržymų, tuo stipresnis išsilaisvinimo iš civilizacijos gniaužtų jausmas (jau beveik skamba ausyse Ž.Ž. Ruso: „atgal į gamtą!“). Taip pat čia rasite taikliai ir su ironija aprašytą turistų grupės psichologinio mikroklimato paveikslą – jų tarpusavio santykius ir konfliktus, praktiškai neišvengiamus ten, kur įvairūs žmonės, vedini skirtingų tikslų ir atsitiktinai patekę į vieną grupę, tam tikrą laiko tarpą priversti praleisti kartu.

- apie turizmo verslo užkulisius. Tai tarsi nedidelis verslo vadovėlis. Užduotis: bet kokiomis priemonėmis atgaivinti nerentabilų viešbučių tinklą. Pavyks – garbė tau ir šlovė (ir materialinė nauda, kas be ko). Nepavyks – vadovybė paliks tave vieną lauke karį ir visa sunki atsakomybės našta užgrius tavo pečius. Sėkmės atveju bus užmerktos akys į tai, kokios netradicinės verslo idėjos pagalba to buvo pasiekta; nesėkmės atveju – vargu. Pajėgsi?..

Tai drąsi knyga, kurioje pateikiama žmonių tarpusavio santykių šiuolaikiniame pasaulyje analizė, bandant atskleisti tiesą tiek apie blogąsias, tiek apie gerąsias jų puses – nuogą, atvirą tiesą, kuria galima pasišlykštėti, kurią galima atmesti arba... pripažinti. Kaip sako knygos autorius: „Tiesa šokiruoja. Bet be jos viskas netenka vertės. Sąžiningas ir naivus pasaulio atspindys jau pats savaime yra šedevras…“

Dėl šedevro gal ir galima būtų ginčytis (išliekamąją vertę parodys išbandymas laiku, kaip kad sakoma), tačiau bet kuriuo atveju tai viena geresnių knygų, kurią pastaruoju metu teko skaityti ir kurią perskaityti verta. Tuo labiau, kad kaip teigia pats knygos herojus: „Gyventi be knygų pavojinga: žmogus turi tenkintis realybe, o tai rizikinga“. Ar realybė tokia jau baisi?..