Raudonkepuraitė turi verkti

Trylikametės Malvinos istorija jautri ir sukrečianti. Per Velykų atostogas ji lieka viena, nes geriausia draugė Lizė išvyksta dviem savaitėms. Paauglės tyko blogis – jos senelis. Mirus senelei, Malvinai privalu jį lankyti, mat jis jaučiasi vienišas ir pasiligojęs. Niekam iš namiškių nerūpi, kodėl mergaitė nenori pas jį eiti. Mama, tėvas ir vyresnieji brolis su seserimi pučia vieną dūdą: Malvina tik ožiuojasi, o vienišo senelio būtina gailėtis.

Malvina ne be pagrindo nenori lankyti senelio. Anksčiau dėl senelės nenutiko pats baisiausias dalykas, bet dabar paauglė jau neturi kuo kliautis.

Malvina negali pasipasakoti nei savo geriausiai draugei Lizei, su kuria jiedvi susitikinėja senoje, apleistoje viloje, nei Debesėliui, berniukui, kuris rodo jai dėmesį ir ją vadina Raudonkepuraite. Senelio kaimynė lenkė ponia Biček, regis, vienintelė nutuokia, kad čia kažkas ne taip...