„Krepšininko dienoraščiai“ – klasika tapęs autobiografinis kūrinys, pasakojantis apie jauno, purvinose septintojo dešimtmečio Niujorko gatvėse bręstančio pasiutvaikio gyvenimą. Pasirodžius šiai knygai, Jimas Carrollis (1950–2009) tapo tikru literatūros undergroundo dievuku. Jackas Kerouacas, pirmąkart perskaitęs kartais linksmos, o kartais baisios Carrollio paaugliško gyvenimo kronikos fragmentus, ryžosi parašyti: „Trylikametis Jimas Carrollis yra geresnis prozininkas negu 89 proc. šiuolaikinių Amerikos rašytojų.“ Vėliau leidinio „The Paris Review“ išspausdintos knygos ištraukos tapo nemenka sensacija, o ir šiandien kūrinys atrodo kontraversiškas ir provokuoja daug diskusijų.
Šias kronikas Jimas Carrollis paskelbė 1978 m., atrinkęs ir suredagavęs 1963–1966 m. rašytus dienoraščius. Po knygoje aprašomo laikotarpio Carrollis išgarsėjo kaip poetas ir roko muzikantas, išleido kitų prozos knygų, bet „Krepšininko dienoraščiai“ tebėra geriausiai autoriaus asmenybę ir talentą atskleidžiantis kūrinys. Tai išradingai gvildenamas, gyvas ir sykiu maištingas pasakojimas, įžvalgiai nagrinėjantis tiek žmogaus prigimties subtilumus, tiek svarbius visuomenės pokyčius.