Ką mes tvirtai žinome apie Poncijų Pilotą? Kad 26–36 metais, valdant imperatoriui Tiberijui, jis buvo romėnų prokuratorius Judėjoje, kad liepė įvesti į Jeruzalę romėnų kariuomenę iškeltomis vėliavomis, šitaip įžeisdamas žydus, kad atidavė Jėzų žydų tarybai – Sinedrionui, geidusiam jo mirties, taip „nusiplaudamas rankas nuo teisiojo kraujo“, ir pagaliau – kad po samariečių žudynių, 36 metais, jis buvo pašauktas atgal į Romą. Paskui, anot Eusebo iš Cezarėjos, Pilotas nusižudė – turbūt Vienoje (Galijoje), kur 37 metais buvo ištremtas. Tačiau kiti pasakoja, kad jis atvirto į krikščionį ir 64 metais žuvo persekiojamas Nerono (Etiopijos koptai jį laikė šventuoju kankiniu, o jo žmoną Prokulą ortodoksai paskelbė šventąja). Remdamasi šiomis žiniomis ir galimomis prielaidomis, prancūzų rašytoja ir literatūros kritikė Anne Bernet parašė įsivaizduojamus Piloto atsiminimus, kuriuose jis yra pakylėtas, visai nepanašus į valdininką, uolų ir bailų, godų ir žiaurų.