Begalybės

Vieną ilgą, geibią vidurvasario dieną Godliai susirenka Ardenų namuose aplankyti ligos patale gulinčio tėvo. Vyresnysis sūnus Adomas ir vos devyniolikos Petra įsitikina, jog santykiai su motina Uršule ir mirštančiu tėvu, senuoju Adomu, įtempti kaip visada. Atrodo, kad ir Adomo santykiai su žmona Elena vis labiau kliba, o trapioji, amžinai sunerimusi Petra tikrojo palengvėjimo sulaukia kęsdama savo skausmus.
Dievai – išdykėlės dvasios – viską tyliai stebi šmirinėdami tarp šios keistos šeimynos narių. Negalėdami atsispirti pagundai kištis į mirtingųjų gyvenimus, jie šnipinėja, erzina ir gundo, į savo „žaisliukų“ kvailiojimus žvelgdami kiek suglumę ir kartais pavydėdami.
Persunktas nepadoraus humoro ir gilių, įdomių, įtikinamų įžvalgų, romanas „Begalybės“ yra ir šaunus žemiškas paišdykavimas, ir subtilus, be galo išmintingas žvilgsnis į sunkią ir kartu nuostabią pareigą būti žmogumi. Įjautrinančia proza Banville‘is atskleidžia vienos visa ko sklidinos vidurvasario dienos Ardenų namuose stebuklą ir žavesį.