Homero „Odisėjoje“ Penelopė, Spartos valdovo Ikarijo duktė ir nuostabiosios Trojos Helenės (Elenos) pusseserė, pavaizduota kaip ištikimos žmonos idealas. Ji net dvidešimt metų ištikimai laukia savo vyro Odisėjo, kuris dešimt metų praleidžia Trojos kare, o kitą dešimtį klajoja Egėjo jūra, niekaip neįstengdamas parplaukti namo. Verkdama ir melsdama dievų, kad Odisėjas grįžtų, Penelopė gudriai apgaudinėja daugybę ją vesti siekiančių jaunikių, besispiečiančių jos rūmuose. Homero pasakojimas baigiasi scenomis, kur iš klajonių grįžęs Odisėjas ir jųdviejų su Penelope sūnus Telemachas išskerdžia jaunikius ir pakaria dvylika tarnaičių, miegojusių su jaunikiais, bei Odisėjo ir Penelopės susitikimu.
Margaret Atwood versijoje šis senas mitas suskamba naujai. Rašytoja skaitytojams pateikia Penelopės gyvenimo istoriją, kurią pasakoja pati Penelopė.