Gabrielis Garcia Marquezas (1927-2014) - žymiausias XX a. Lotynų Amerikos rašytojas, magiškojo realizmo klasikas, Nobelio premijos (1982) laureatas. Jis gimė Arakatakoje (Kolumbija), Karibų jūros pakrantėje. Tėvai Gabrielį, vyriausią iš šešiolikos vaikų, paliko auklėti seneliams - močiutei, aiškiaregei, ir seneliui pulkininkui, Nepriklausomybės karų veteranui. Vaikystės miestelis ir senelių pasakojimai atsispindėjo visoje rašytojo kūryboje. "Jis kuria ir istorijas nuo vystyklų", - sakydavo jo senelis.
Labiausiai rašytoją išgarsino romanas "Šimtas metų vienatvės" (1967) - naujas žodis pasaulinėje literatūroje, magiškojo realizmo pradžia. Meistro plunksna parašyti ir kiti garsūs romanai: "Patriarcho ruduo" (1975), "Meilė choleros metu" (1985), "Apie meilę ir kitus demonus" (1995). 1982 m. rašytojas iš Meksikos grįžo į Kolumbiją, kur gyveno iki mirties kaip įžymiausias savo šalies pilietis.
Romane "Apie meilę ir kitus demonus", kur tikrovė persipina su legendomis, mistika susilieja su erotika, Marquezas praplečia savo išrastojo magiškojo realizmo ribas. Tai romanas, trykštantis poezija.