Rupertas nelabai troško būti princu, o ypač antruoju, karališkoje šeimoje, kuriai tikrai jo nereikėjo. Pagaliau ir karalystė, kamuojama finansinių trūkumų, neįstengė ginčytis, kuris iš princų geriau tiktų Karaliaus postui. Taigi Rupertas buvo pasiųstas užmušti legendinio drakono ir įrodyti savo drąsą. Bet jis suprato ir keletą dalykų, kurių nebyloja legendos. Tai nebuvo paprastieji demonai, neūžaugos goblinai, Nakties Burtininkė ar kiti siaubingi padarai, besislepiantys Tamsiojoje Girioje. Rupertas taip pat surado princesę, kurią reikėjo išgelbėti, ir drakoną, kuris pasirodė esąs geresnis draugas nei kas kitas iš karališkųjų rūmų. Rupertui prireikė visų draugų, kuriuos jis surado, kovai prieš Tamsiosios Girios blogį... prieš kylantį Mėlynąjį Mėnulį ir nuo jo sklindančią Laukinę Magiją...