"Aumuo - tikras Dievo simbolis. Tokia reikšmė Didžiajame Lietuvių Kalbos Žodyne nėra užrašyta. Kaip ir neužrašyta daugybė kitų mūsų lietuvių kalbos žodžių ir reikšmių.
Aumenys - atmintį reiškianti žodis. Jis, kaip ir tapatybės per kalbą ar giesmę-dainą atmena - nykstantis, mažai kam besuprantmas. Tai galiausia susiję su apskritai savęs, savęs kaip žmogaus supratimu bei pažinimu.
Šis tekstas, ši užrašyta pamąstymų tąsa radosi [...] po kelionės į mums europiečiams, ypač baltiškosios civilizacijos palikuonims, vis dar menkai pažįstamą, labai kitokią ir savaip artimą indiškąją civilizaciją.[...]
Pabuvojus dar ir viename Pietų Infidjos ašrame, pagaliaus perskaičius D. Crystalo knygą "Kalbos mirtis" bei baltisto prof V. Urbučio "Lietuvių kalbos išdavystę", nuspręsta šiais pamąstymais pasidalinti su gausesniu skaitytojų ratu.[...]
Tikiuosi, jog šie pamąstymai padės atidžiau vertinti senąjį ir naująjį mūsų tautos religinį paveldą, galimą nepriešišką atskirtį arba (ir) išieškotesnę vadinamosios senosios pagonybės ir vėlyvosios katalikybės sintezę, baltiškumo ir kartu lietuviškumo nyktį, susimąstant apie galių ir turtų išsidėstymo pasaulyje prasmę ar beprasmybę, parimti ties tuo kas laikina ir amžina."
Knygoje tekstas pateiktas dviem kalbomis: lietuvių ir anglų.

Aumuo ir aumenys