Švedijos užkampyje įsikūręs atšiaurus miestelis Bjornstadas. Nors pavadinimas – Lokių miestas – sufleruoja, kad kažkada šiose vietovėse turėjo netrūkti lokių, dabar šį žvėrį čia retai sutiksi. Mažėja ir žmonių: jie iškeliauja ten, kur daugiau galimybių, nes, pasak vienos veikėjos, „šiame mieste gyventi neįmanoma. Čia galima tik išgyventi“. Bjornstadas nyksta, bet viena viltis miestelėnams dar likusi. Tai – ledo ritulys.
Šis žaidimas Bjornstadui reiškia maždaug tą patį, ką lietuviams – krepšinis. Kai vietos jaunimo komanda šalies čempionate prasibrauna iki finalo, Bjornstade sužimba nauja viltis. Jei pavyktų laimėti, miestelis atkreiptų į save dėmesį, galėtų pritraukti didesnį finansavimą, atsirastų naujų darbo vietų ir Bjornstadas vėl atgimtų.
Tačiau šiuos lūkesčius sudaužo per ledo ritulininkų vakarėlį įvykdytas nusikaltimas. Į dvi stovyklas pasidaliję miestelio gyventojai turi stoti į akistatą su sąžine. Ar tikslas visuomet pateisina priemones? Ar sporto žvaigždėms galioja kitos taisyklės? Ar geresnio gyvenimo viltis ir meilė ledo rituliui yra svarbiau nei elementarus žmogiškumas?