Sebastianas Radas nėra toks gatvės advokatas, kokį este įpratę matyti. Jo kontora - neperšaunamas krovininis furgonas, pagamintas pagal užsakymą, su aukščiausios kokybės belaidžio ryšio aparatūra, baru, nedideliu šaldytuvu, puikiais odiniais krėslais ir slaptu skyreliu ginklams. Radas neturi partnerių ar bendradarbių, o jo samdomas iki dantų ginkluotas vairuotojas yra ir asmens sargybinis, ir sekretorius, ir golfo kedis. Gyvena vienas, mažame, bet itin saugiame ir prabangiame bute, o svarbiausias jo baldas - senovinis pulo stalas. Jis geria nedidelėmis partijomis pagamintą burboną ir nešiojasi su savimi pistoletą.

Sebastianas gina žmones, prie kurių kiti advokatai nė nesiartina: narkomaną vaikiną, pasak gandų, priklausantį satanistų kultui, kuris kaltinamas dviejų mažų mergaičių išžaginimu ir nužudymu; žiaurų nusikalstamo pasaulio baroną, patekusį į mirtininkų flygelį; namų savininką, areštuotą už šaudymą į Specialiosios paskirties būrio pareigūnus, per klaidą įsiveržusius į jo namus. Kodėl jis renkasi tokius klientus? Nes, Rado įsitikinimu, kiekvienas turi teisę į nešališką teismą, net jeigu jam, Sebastianui, tenka apgaudinėti, kad galėtų tokį teismą užtikrinti. Jis neapkenčia neteisybės, nemėgsta draudimo kompanijų, bankų ar stambių korporacijų; nepasitiki visų lygmenų valdžia ir juokiasi iš teisenos sistemos sampratų apie etišką elgesį.

Sebastianas Radas - iki šiol vienas iš spalvingiausių, keliančių pasipiktinimą ir gyvai pavaizduotų Johno Grishamo personažų. Šiurkštus, sąmojingas romanas, „Sukčius advokatas“ reprezentuoja teisinio trilerio meistrą iš geriausios pusės.