Tragiško likimo karalienė romane vaizduojama iš pradžių kaip jaunutė, nepatyrusi, linksma mergaitė, paskui – kaip moteris, gyvenanti nelaimingą santuokinį gyvenimą, šėlstanti ir besilinksminanti monarchė, bandanti vidinę tuštumą užpildyti pramogomis bei turtais. Galiausiai beatodairiškas, švaistūniškas ir neatsargus gyvenimas, sukėlęs tautos nepasitenkinimą, kaip žinia, atveda ją ant ešafoto. Ir šį kelią S. Zweigas vaizduoja dramatiškai, jausmingai, negailėdamas ryškių spalvų nei pačios karalienės, nei jos dvaro, nei XVIII a. Prancūzijos atvaizdui.