Užakę ežerai

Knygoje autorė pasakoja savo šeimos istoriją, kuri siekia XIX a. I pusę. Šeima įdomi tuo, kad jos pamatas - matriarchalinis, joje vyrauja moteriškasis pradas. Tai yra šeimos „upė“, o ne genealoginis medis. Kūrinyje pateikti atminties fragmentai atspindi ir jo fragmentišką struktūrą. Pasakojimo stilius - nuoširdus, lyriškas, artimesnis vaižgantiškajam.