Grafas S. K. Kosakovskis (1837 06 21–1905 11 04) – išskirtinė asmenybė Lietuvos ir Lenkijos fotografijos istorijoje. Buvo tradicinių pažiūrų aristokratas, tačiau žavėjosi demokratišku buržuazinės kultūros išradimu − šviesoraščiu. Priklausė mėgėjams, tačiau savo veiklą organizavo pagal profesionalios fotoįmonės standartus. Intensyviai fotografuodamas, per dešimtmetį sukaupė apie 8000 stiklo negatyvų, tačiau po mirties liko visiškai užmirštas, o jo milžiniškas fotoplokštelių rinkinys be pėdsakų dingo per Pirmąjį pasaulinį karą.
S. K. Kosakovskis fotografavo įvairiose Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos vietovėse, bet daugiausia − Varšuvoje, kur gyveno žiemą, ir savo gimtajame Lietuvos dvare Vaitkuškyje, kur praleisdavo šiltojo sezono mėnesius. Netoli Ukmergės esantis Vaitkuškis tapo svarbiausia S. K. Kosakovskio kūrybos vieta. Čia 1894 m. grafas įsteigė laboratoriją ir ją pavadino Mėgėjiška fotostudija „Vaitkuškis“. Kasmet šioje dirbtuvėje būdavo pagaminama šimtai nuotraukų.