„Raudonoji jūra“ – keturių apysakų rinkinys. Visas jas sieja gyvybės ir mirties susidūrimas.

„Mirties sode“ suvedami du skirtingi veikėjai – muziejaus budėtoja Ieva, svajojanti apie šeimą, vaikus, ir iškamšų meistras ponas N. Ieva, suartėdama su meistru, atsiduria pamėklių – iškamšų karalystėje, tampa mirties apologeto fantazijų ir beprotybės liudininke.

„Liūtų kraujo“ personažas – vaikas, jo fantazijos ir svajonės. Afrikiečių ir indėnų genčių „kare“ sužeidžiamas Kauno berniukas, karščiuojanti sąmonė jį nuneša į Afriką, kur jis išgyvena neįtikėtinas patirtis – inicijavimą į vyrus, gazelių medžioklę, akistatą su nuodinga gyvate.

„Pražūtinga trauka“ tarsi pratęsia ansktesnės knygos „Pravardės“ istorijas. Budėdamas prie pašarvotos žmonos Julijos, Juozapas prisimena nesantaikos graužiamą jųdviejų gyvenimą, žiaurius pokario įvykius.

„Kaizerio kulka“ eksponuoja pačias pasakojimo galimybes: tą pačią istoriją – kaip kaizerio kulka pašovė poną jo kambaryje – pasakoja aštuoni personažai, visi monologai žavi sava logika ir stiliumi.