Pasak dailėtyrininkės R. Rachlevičiūtės, grafikės J. L. Paškauskaitės kūryba – unikalus Lietuvos dailės istorijos puslapis. Nieko nedariusi pusiau ar po truputį, menininkė buvo perfekcionistės pavyzdys, kėlusi sau ir savo profesijos atstovams maksimalius meninius reikalavimus. Dailininkė piešė tušu, guašu, pieštuku, raižė raižomąja adata, kūrė iliustracijas ir estampus. Pagrindinės meninės dailininkės temos buvo miestų vaizdai, portretai bei natiurmortai.