Iliustruotas mokslas, 2009 m., Nr. 7

Nematomos vandenynų srovės perplukdo milžiniškus kiekius vandens ir daro poveikį klimatui bei gyvenimo sąlygoms – ir jūrose, ir sausumoje. Nors jų poveikis klimatui yra didžiulis, apie sroves žinome stebėtinai mažai. Padėtį turėtų pakeisti ambicingas projektas „Argo“.

Vandenyno paviršiumi šokčioja bangos, potvynius keičia atoslūgiai, raibuliuoja sūkuriai, tačiau savo galingiausias jėgas vandenynas slepia gelmėse. Galingos vandenynų srovės yra tarsi povandeninės upės, tūkstančius kilometrų plukdančios ne tik milžiniškus kiekius vandens, bet ir šilumą, šaltį, maisto medžiagas ir gyvūnus. Vienos srovės sušildo didžiulius sausumos plotus, lemia žemės derlingumą ir švelnų klimatą. Be šiltųjų srovių poveikio daug didesnę Žemės dalį kaustytų arkties ledas. Kitos srovės sukuria sausą klimatą, o didžiuliai regionai, patenkantys į jų poveikio zonas, yra virtę dykumomis.

Suvokti vandenyno srovių galią nėra paprasta. Pavyzdžiui, per septynias valandas viena didžiausių srovių – Vakarų vėjų srovė – perneša 4000 milijardų tonų vandens. Tiek vandens per metus sunaudoja visa žmonija. Golfo srovė į Šiaurės Vakarų Europą atplukdo didžiulius kiekius šilto vandens. Golfo srovės išskiriamas šilumos kiekis šimtą kartų didesnis už bendrą energijos suvartojimą pasaulyje. O mažiausia vandenyno srovė yra galingesnė nei visos pasaulio upės kartu paėmus.

Galingos jūrų srovės susidaro bendrai veikiant keliems veiksniams: galingiems vėjams, vyraujantiems atviruose vandenynuose, ir skirtumui tarp skirtingų vandenų svorio ir tankio. Paviršines vandenynų sroves dažniausiai suformuoja vėjai. Dėl Žemės sukimosi vėjai vandenynų sroves suka milžiniškais ratais. Šiauriniame Žemės pusrutulyje vandenynų srovės teka pagal laikrodžio rodyklę, o į pietus nuo pusiaujo – priešinga kryptimi. Giliai vandenyne veikia kiti veiksniai: gilumines jūrų sroves sukuria vandens temperatūros ir druskingumo skirtumai. Dėl šių skirtumų sunkesnis vanduo grimzta, lengvesnis kyla aukštyn ir vanduo maišosi. Žemynai formuoja sroves. Vienos vandenynų srovės tėra kelių šimtų kilometrų ilgio, o kitos teka tūkstančius kilometrų ir apjuosia milžiniškus vandenynų plotus. Paviršinės srovės užima maždaug dešimt procentų vandenynų paviršiaus. Jų tėkmės kelius lemia žemynų išsidėstymas, pakrančių linijos, salos ir vandenynų dugno reljefas. Kai kurias sroves sustabdo pakeliui pasitaikęs žemynas, kitos būna priverstos sukti į šoną dėl kelią užstojusių salų. Tik viena srovė išvingiuoja pro žemynus – tai Vakarų vėjų srovė, didžiausia pasaulinio vandenyno srovė, apjuosianti visą Žemės rutulį. Ši srovė yra svarbiausia Ramiojo vandenyno, Atlanto vandenyno ir Indijos vandenyno jungtis.