2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujasis Bausmių vykdymo kodeksas. Jis buvo rengiamas remiantis tarptautiniais (pvz., Europos Tarybos, Europos Sąjungos ir pan.) standartais, pagal kuriuos teisinę nuteistųjų padėtį (teises, laisves ir pareigas) privalo nustatyti tik bausmių vykdymo ir kiti įstatymai. Vyriausybės nutarimai ir kitų valdymo institucijų (teisingumo ministro, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus ir pan.) teisės aktai reglamentuoja tik teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimo tvarką. Naujajame Bausmių vykdymo kodekse atsisakyta nereikalingų teisių bei laisvių ribojimų (pvz., dėvėti nuosavus drabužius, naudotis kompiuteriais ir pan.) ir numatyta daugiau pozityvių pareigų, kurios leidžia nuteistiesiems daryti įtaką savo teisinei padėčiai pagal principą: geras elgesys – daugiau teisių ir lengvatų, blogas elgesys – mažiau lengvatų.
Naujajame Bausmių vykdymo kodekse daugiausia dėmesio skiriama laisvės atėmimo bausmės vykdymui. Esminiai pakeitimai siejami su nuteistųjų klasifikavimu, pataisos ir skatinimo priemonių pagausinimu, profesinio rengimo ir mokymo perorientavimu.
Tikimės, kad Bausmių vykdymo kodekso komentaras padės kiekvienam skaitytojui teisingai suprasti naujojo kodekso normų turinį, o jas taikantiems teisininkams pagelbės ieškant teisingo sprendimo.
Komentare atsižvelgta į įstatymus ir teisės aktus, galiojusius 2004 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras: 1-5 dalys: (1-183 straipsniai).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo komentaras (V dalys)