Autorius, augęs religingoje skurdžioje kaimo aplinkoje, stipriai tikėdamas į dievą, atsiduria seleziečių vienuolyne. 1940 metais, atsidarius vienuolyno durims, apmąsto žemiškąją religijos kilmę žmonijos istorijoje; nagrinėja religijos įtaką auklėjant vaikus, moters ir bažnyčios santykį, krikšto reikšmę, religijos išlikimo klausimus-ateistinio požiūrio plotmėje.