vedų rašytojo Jono Gardellio knyga „Apie Jėzų“ nėra biografinė. Nuo kitų panašaus pobūdžio knygų ji skiriasi autoriaus užmoju parodyti, kaip Jėzaus mokymas, atsispindintis keturiose evangelijose (beje, parašytose praėjus daugeliui metų po Mokytojo mirties), keitėsi pagal Bažnyčios tikslus įvairiais jos gyvavimo laikotarpiais. Knyga nėra ir mokslinė, tačiau labai įdomi istorinio Jėzaus, jo gyvenamo laiko ir aplinkos, žydų ir romėnų papročių vaizdavimu, Naujojo testamento situacijų palyginimais su Senuoju, aliuzijomis į dvidešimt pirmojo amžiaus žmogaus gebėjimus suvokti Dievą ir Jį tikėti, taip pat gyvenimiška autoriaus patirtimi.