Recenzijos

Pėsčiomis aplink pasaulį

     „Ir išėjo į pasaulį laimės ieškoti...“ – daugeliui puikiai pažįstamas motyvas iš vaikystės pasakų. Dvelkia laisve, nuotykiais, viltimi, jog pavyks rasti savąjį raktą į tą išsvajotąjį „ilgai ir laimingai“. „Taip tik pasakose ir tebūna“, – skeptiškai burbtelėtų ne vienas. Pasakose, o ne šioje įsipareigojimų ir stereotipų supančiotoje realybėje. Įsipareigojimų šeimai, darbdaviui, bendruomenei, valstybei. Stereotipų, kaip turi elgtis suaugęs žmogus, kokius vaidmenis turi prisiimti visuomenėje, kad „pritaptų“, kad būtų toks kaip visi, žodžiu, „normalus“. 

     O kas yra „normalu“? Sėdėti nuo 8 iki 17 val. darbe, kuris tave tikrąją to žodžio prasme smaugte smauge, rodos, dusina, tačiau leidžia apmokėti sąskaitas? „Normalu“ ramiai gyventi vienoje vietoje, nes tai garantuoja „stabilumą“, nes esi „kažkas“? O jeigu nuo to buvimo „kažkuo“ tave jau pykina, nes būdamas „kažkuo“ nesi savimi? Ir lieka vienintelė išeitis – pabėgti. Nuo savęs tokio, kokį susikūrei, bet kokiu nebenori būti.  Neatsakinga, rizikinga, trapu? Bet taip vilioja.

     Šiai pagundai neatsispyrė kanadietis Jean Beliveau, žmogus, kurį ėmė spausti jo paties pasistatytos sienos. Jis pasiryžo sugriauti tą „tvirtą pagrindą“ ir leistis į didžiausią savo gyvenimo kelionę po pasaulį ir po savo paties vidų. Keliautojas tikėjosi ne tik pažinsiąs svetimus kraštus, kultūras, tautas, požiūrius, tačiau per santykį su nauja patirtimi išbandysiąs save kaip žmogų ir atrasiąs atsakymus į bendruosius egzistencijos klausimus: „Kas aš esu? Kuo noriu būti? Kokia šio gyvenimo prasmė?“

     Pažinties su plačiuoju pasauliu ir savęs ieškojimų rezultatas – 75 500 nueitų kilometrų, kaina – 11 gyvenimo metų toli nuo namų ir 54 poros sunešiotų batų. Tačiau savo gyvenimo nuotykiui ir neįprastai patirčiai neužteko paaukoti vien nemažą dalį savo asmeninio laiko. Kai tėvynėje lieka artimiausi tavo žmonės, tu paaukoji akimirkas, kurias galėjai praleisti su jais. Tie išskirtiniai, trumpučiai, tačiau tokie svarbūs gyvenimo momentai, kaip pirmieji anūkės žingsniai ar paskutinės minutės su mirštančiu tėvu...

     Tačiau gyvenimas nenuspėjamas, sunku viską kruopščiai pasverti ir įvertinti, todėl kartais tenka rizikuoti tam, kad atrastum sielos pilnatvę. J. Beliveau ryžtas ir drąsa nenuėjo perniek – apkeliavęs 6 žemynus, jis padarė tiek atradimų, įgijo tiek naujų draugų, tapo daugybės smagių, o kartais ir pavojingų situacijų dalyviu, kad būtų buvusi tikra nuodėmė įdomiausių savo nuotykių ir potyrių nesuguldyti į dienoraštį. Taip gimė jo didelio populiarumo sulaukusi knyga „Pėsčiomis aplink pasaulį“. 

     Tai knyga, kuriai netrūksta emocijų. Lengvu stiliumi aprašyti nutikimai aplankytose šalyse verčia vienu metu žavėtis vietinių gyventojų dosnumu, čia pat stebėtis keistais jų įpročiais, piktintis absurdiškais įstatymais, juoktis iš kurioziškų situacijų ar braukti ašarą po trumpų keliautojo susitikimų su šeima. 

     Tačiau ši knyga – daugiau nei kelionių prisiminimai. Tai žmogaus tobulėjimo, asmenybės virsmo, vidinių atradimų ir įžvalgų fiksatorius, nustebinsiantis, kokius išgyvenimus patiria žmogus, atskirtas nuo artimųjų ir kiekvieną dieną pasitinkantis kaip nežinomybę. Nežinomybę, galiausiai virtusia neįkainojama patirtimi ir žinojimu – dabar jau nebebus taip, kaip buvo anksčiau. Viskas bus daug geriau.

Gražvilė Lukoševičiūtė

 

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai!