Dorohostaiskis Kristupas Mikalojus Manvydas

Hipika, arba knyga apie arklius

(0) Prisijunkite, norėdami įvertinti.
Skelbimas

Santrauka: Domėjimasis lietuvių kalbos bei mūsų kultūros praeitimi paskatino mane rengti kursinį darbą apie 1603 metais parašytos, garsiosios knygos „Hipika“ tekstų stilių. Ne paslaptis, jog „Hipika“ - tai knyga apie arklius ir ne paprasta knyga, o rankų darbo piešiniais, medicininiais patarimais bei receptais papuošta, mitais bei neįtikimomis istorijomis apipinta. Šios knygos aurą kuria jos parašymo stilistika, menanti XVII amžiaus raštus, tarmę bei atspindinti to meto lietuvių kultūra tiesiog žavi. Būtų naudinga patyrinėti retus, jau bemaž išnykusius, žodžius, stilistines figūras, įvarius archaizmus bei kitų kalbų intarpus - taip susikuriant plačią XVII amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žmonių pasaulėvoką per jų kalbinę prizmę. KNYGOS “HIPIKA” ISTORIJA IR REIKŠMĖ LIETUVAI LDK didžiojo maršalo Kristupo Dorohostaiskio (1562-1615) veikalas “Hipika arba knyga apie arklius” pirmą kartą išspausdinta 1603 m. Krokuvoje, penkis kartus perleista. Hipika - tai keturių dalių knyga, kurioje Dorohostaiskis aprašė žirgų veisles, jų priežiūrą, jodinėjimo istoriją. Joje yra 45 žymaus grafiko Tomo Makovskio raižiniai. Vario raižinius knygai jis kūrė 1602 m. Mikalojaus Kristupo Radvilos dvare Nesvyžiuje. Su šiais raižiniais pasirodė pirmasis knygos leidimas. Vėlesnių leidimų iliustracijos - tai medžio raižiniai, sukurti sekant Makovskiu. Lietuvos vardo tūkstantmečio proga išleista 1000 - is knygos egzempliorių su pirmuoju lietuviškuoju leidimu, atspindinčiu to meto baroko kultūros bei LDK bruožus. „Hipikos“ veikalo stilius būdingas baroko epochai, tekste daug citatų, atpasakojimų, ištraukų iš kitų autorių ir polemikos su jais. Čia gausu samprotavimų astrologine ir alchemine dvasia - to meto mokslo „puošmenomis“. Knygoje atsispindi anų laikų žmonių gyvensena, kultūra, pasaulėžiūra. Autorius rašė išlikdamas ne tik teoretiku, bet ir praktiku, nes knygoje gausu pavyzdžių iš Radvilų ir savojo žirgyno, laikomo Mūrinėje Ašmenoje. Autoriui galutinai parengti rankraštį padėjęs ir puikus žirgininkystės žinovas Trakų vaivada Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Šiandien K.M. Manvydo „Hipika“ vertinama kaip svarbus LDK istorinio paveldo šaltinis. Veikalas byloja apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemės ūkio lygį, kuris kartu buvo ir vienas iš valstybės karinės galio ramsčių. Knyga kaip intelektualinis kūrinys neabejotinai lygiuojasi į geriausius to meto Europos pavyzdžius. Šio vertimo publikavimo tikslas - plačiau reprezentuoti visuomenei Lietuvos mokslo ir kultūros ištakas, įnašą į Europos kultūrą.






Šiai knygai šiuo metu skelbimų nėra.

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai!

Panašūs skelbimai