„Naudodamasis degradavusia kultūra kaip savo kūrybos medžiaga menininkas gali laikytis įvairių strategijų. [...] Su prisirišimu - kai išreiškiama negatyvi arba pozityvi nuostata tos medžiagos atžvilgiu. Be prisirišimo - kai nė viena iš šių dviejų nuostatų nėra išreiškiama. [...] Vytautas Balčytis degradavusią kultūrą fotografuoja be prisirišimo“. (Alfonsas Andriuškevičius)
„Balčyčio fiksuojamas socialinis peizažas atrodo taip, tarsi epochinis lūžis (juk vis dėlto subyrėjo didžiausia imperija) nebūtų įvykęs. Jis vis dar niūriai pilkas, nepagražintas, sustingęs, tylus...“ (Agnė Narušytė)