Naujausia (niekada niekada, apie ką bekalbėtum, nesakyk "paskutinis") Rimtauto knyga "Pavogtasis" tikrai neįeis į literatūros klasikos analus kaip išskirtinės vertės romanas. Čia yra naujas žanras jam, kaip marinistui - senas geras literatūros bajevykas su crime be kraujo elementais, pamargintas kiekvienam buriuotojui lengvai atpažįstamais jūriniais intarpais - kaip škertikais, pasakojimą rišančiais į vientisą istoriją. Įsivaizduok, kad tavo jachta štormo prispausta kelioms dienoms kažkokioje skandinavų, ar lenkų marinoj, kai vakarais susėdat su kaimyninės jachtos škiperiu prie taurelės arbatos kajutėj, o lauke vis daužosi štormas. Tik vakare, po saulės laidos, jums tam laiko yra - nes dieną štormas ne štormas, bet nuo laivo darbų toli nenubėgsi. Jaukiai, vos girdimai ūžauja kajutės krosnelė, skleisdama maloniai sausą šilumą, viena ausim vis paklausai ką sako laivo virvės, liūtis ir vėjas, o kita - kaip porina kaimynas savo keistą istoriją apie dar keistesnį plaukimą. Reikėjo pinigų, kad nusipirkti šiek tiek laisvės (jachtai reikia naujo variklio), tai ir buvo parsidavęs, kad iš norgų išvogtų iš lietuvės imigrantės teismu atimtą vaiką ir saugiai pargabentų jį į Lietuvą. Tiek tų reikalų - išsiaiškini situaciją, suplanuoji ir padarai. Atrodytų, lengva - bet jei pasakoti (ar iš knygos išskaityti) - vistiek užtruks apie tris vakarus - su taurele arbatos, ar be. Trys dienos, trys naktys - maždaug tiek ir reikia, kad prasiristų virš stiebų eilinis ciklonas ir jau galėtumėt kas kur plaukti toliau. Trys smagūs vakarai - čia ir yra šios naujos knygos pridėtinė vertė, todėl ji ras savo vietą jachtsmeno kruizerio (mano) laivo bibliotekoj, kaip zabova nuobodžiaujančiam įgulos nariui, ar pačiam škiperiui, jeigu jam vėl parūptų pasitiksint, kaip ten Rimšas apie tą ir aną ten buvo taikliai ir tiesiai į tašką, kaip žodžio snaiperis, pasakęs...
Drąsiai pirkti, skaityti ir laikyti laive, o jei kada ir atsibos - į kitą knygą išsimainysit per mūsų Pilies uostelio kruizerių bibliotekėlę, kuri vistiek kada nors ten atsiras, kad ir koks nupiepęs tas mūsų mielas uostelis bebūtų.