Esė rinkinyje "Viduramžių vaizduotė" Jacques'as Le Goffas aptaria viduramžių termino ir chronologijos klausimą, stebuklo sampratą, laiko ir erdvės problematiką, mokslinės ir liaudies kultūros santykį, krikščionybės požiūrį į sapnus, skelbia politinės istorijos atgimimą. Remdamasis grožine literatūra, nagrinėja miško ir miesto vaizdinius, aprangos ir mitybos kodus. Tyrinėdamas viduramžių visuomenės vaizduotę, autorius, jo paties žodžiais tariant, pasineria į jos sąmonės ir istorinės evoliucijos gelmes, prisikasa iki žmogaus, sukurto pagal Dievo paveikslą, prigimties.