Mimiro šaltinis

Senųjų islandų tekstų antologija. Pirmą kartą viename leidinyje pateikiami patys vertingiausi XII–XIV a. tekstai ir jų ištraukos.
Senoji islandų literatūra garsėja savo originaliais rankraščiais, įamžinusiais istorinius įvykius, poezijos šedevrus ir mitologinius pasakojimus. Šioje antologijoje, kurią sudarė VU docentė ir vertėja Rasa Ruseckienė, senieji literatūriniai tekstai ir jų ištraukos pateikiami chronologine tvarka, atskleidžiant literatūros raidos tendencijas, žanrinę ir tematinę įvairovę. Kiekvieno kūrinio vertimas pristatomas įvadiniu straipsniu, kuriame pateikiama faktinė kūrinio atsiradimą ir ypatumus apibūdinanti istorinė bei literatūrologinė medžiaga.
Ypač vertingas yra įvadinis antologijos straipsnis, kuriame R. Ruseckienė pateikia išsamią senosios islandų literatūros raidos analizę. Į senąją islandų literatūrą pažvelgiama iš istorinės, sociologinės, religinės, politinės, edukologinės ir literatūrologinės perspektyvų. Pristatant rašytinę literatūrą gilinamasi į ikirašytinio laikotarpio žodinės literatūros formas ir specifiką. Minimos dvi poetinės tradicijos, būtent herojinė epinė poezija ir skaldų poezija; pastaroji yra būdinga tik Skandinavijai. Tuo tarpu rašytinės literatūros raida pristatoma chronologiškai, analizuojant istorinius visuomenės raidos etapus. Pateikiama istorinių traktatų, kronikų, pirmųjų sagų charakteristikos, išryškinančios jų originalumą. Sagose išliko užfiksuoti reikšmingi Islandijos praeities momentai, politiniai konfliktai, liudijantys apie šios tautos narsumą ir garbingumą. Besidomintys sagomis ras įdomios medžiagos apie jų kompozicinę struktūrą, stilistiką, kalbinius ypatumus.
Skaitytojai turės galimybę susipažinti su Snorri Sturlusonu, viena iškiliausių literatūroje pėdsaką palikusių istorinių asmenybių. Iš S. Sturlusono sudarytos Jaunesniosios edos yra pateikiami ypač vertingų šiaurės germanų mitologinių tekstų vertimai: „Volvos pranašystė“, „Skirniro kelionė“ bei kitos dievų ir mitologinių herojų žygius pasakojančios poetinės giesmės. Pirmą kartą lietuvių kalba taip išsamiai pristatyta šiaurės germanų mitologija pakeri savo originalumu, fatališkumu, krikščioniškų ir pagoniškų motyvų samplaikomis.
Antologijoje taip pat yra kelios rodyklės, pateikiančios svarbiausią informaciją apie mitologinius vardus, vietovardžius ir kūrinius.

Mimiro išminties šaltinio gelmės dabar atsiveria ir lietuvių skaitytojui, pasiūlydamos nepakartojamą kelionę į savitos ir narsios tautos kultūrinį lobyną.
Aistė Urbonienė
2003-09-26
„Šiaurės Atėnai“