Knygos pagrindinis veikėjas trokšta turėti ypatingą savo portretą, tokį, kuris užfiksuotų paveiksle amžių, kai jo fizinis kūnas nerodė jokių senėjimo ženklų. Tačiau gavęs taip trokštamą paveikslą, jis ima daryti nuodėmes – vieną po kitos. Geras Doriano draugas lordas Henris įperša Dorianui daugybę niekingų minčių apie gyvenimą ir nuveda jį klaidingu keliu. Dorianas susidomi amoraliais dalykais. Nubesugebantis kontroliuoti savo gyvenimo, apimtas įniršio, jis nužudo savo draugą Bezilį ir tampa paranojiku, vis bijančiu, kad niekas nepamatytų portreto, kuriame atvaizduojama jo tikroji siela. Gyvenimo pabaigoje Dorianas bando pakoreguoti paveikslą ir tokiu būdu pabėgti nuo nuodėmių, tačiau supranta, jog tai daryti skatina jo paties tuštybė ir savimeilė.