J.Mikelinskas sukuria personažui alternatyvias situacijas, kuriose šis turi save išbandyti ir lemtingai pasirinkti. Autorius akcentavo atskiro – konkretaus žmogaus – vertę, vaizdavo jo psichikos ir pasąmonės, slaptų nuojautų, baimių, vaizdinių, įkyrių būsenų sferą, diegė egzistencializmo idėjas, originaliai vartojo psichoanalitinį sapno motyvą. Šis subjektyvizmas griovė unifikuoto žmogaus sampratą. Romanų ir apysakų herojus – inteligentas, dažniausiai mokytojas, išgyvenantis dvasinę koliziją, todėl jam iškyla moralinio apsisprendimo, laisvės ir būtinybės, garbės, orumo ir sąžinės teismo problemos. Miniatiūriniu modeliu jos įkūnytos apsakymų rinkt. "Rugpjūčio naktį", (1971; Žiupsnis smėlio, 1982)...