Savito stiliaus ir originalių temų kūriniuose rašytojas sukuria paslapties, dažnai ir absurdo atmosferą. Jis meistriškai manipuliuoja vietos, laiko, erdvės sąvokomis, pasiekdamas ne tik dramatinės įtampos ir meninio įtaigumo, bet ir filosofinių įžvalgų. Pasakodamas tikroviškas gyvenimo istorijas, kuriose personažai patiria vidinį nestabilumą, sielos chaosą, autorius verčia suabejoti daugeliu tabu, varžančių žmogaus laisvę.