Beatričė ir dangiškieji kūnai

Kontroversiška, polemiška šiuolaikinė Ispanijos rašytoja Lucia Etxebarria 1998 m. už šią knygą apdovanota prestižine Nadalio premija. Premija paskirta už atvirą herojės iššūkį tradiciniams lyčių santykiams, natūraliai suvoktą apsisprendimą, jog ji galbūt "ne visai tokia kaip kitos“.
L. Etxebarria pristato naująją moterų kartą: realistes, savarankiškas, įžūlias. Ji sako, jog milijonai žmonių iš šalia esančio žmogaus reikalauja visiško prisitaikymo. Šis siekis pražudo meilę, absoliuto troškimą, rutinos baimę, amžiną nostalgiją priimti kitus tokius, kokie jie yra.
Šio romano apie meilę, draugus, šeimą ir mylimus žmones centre – trys moterys: lesbietė Ketė, vyrų vartotoja ir širdžių ėdikė Monika ir Bėja, įsitikinusi, jog meilė neturi lyties. Čia atveriami trys laikotarpiai vienos moters gyvenime: uždaroje aplinkoje prabėgusi vaikystė, apkartinta dirbtinai palaikomos šeimos peripetijų; paauglystė – nenumaldomas troškimas veržtis tik pirmyn; ir jaunystė – sentimentalūs apmąstymai "tremtyje", skausmingai ilgintis savo gimtojo miesto. Ir pagaliau – du miestai: tamsus Edinburgas ir giedras, šviesus