Ketvirtasis autoriaus romanas. Jame daug Lygnugarių šeimos praeities, kurion dažnai sugrįžtame kiekvienas. Ypač ko nors netekęs.Tada iš naujo įvertiname save, savo artimuosius. Kokios skaudžios bebūtų netekties ražienos, širdis pamažu vėl prisipildo raminančio kamanės dūzgėsio bei pasiryžimo atleisti ir mylėti.