„Juozapa ir jos seserys“ - likimo romanas. Siužeto ašis – meilė, svarbiausia likimo pasija. Ji išsipildo ir neišsipildydama, pripildo gyvenimą kaip indą. Laikas - nuo praėjusio amžiaus vidurio iki dabarties, kintantis ir keičiantis, tekantis Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Vilniuje.

Įtraukiantis pasakojimas. Liūdesys su išminties šešėliu. Stebinantys deriniai – vienas kitą keičiantys lyriški ir drastiški gyvenimo vaizdai. Vietomis sentimentalu, bet sentimenų žmonijai įveikti kol kas nepasisekė.
Dar iš šio laiko, bet jau ir ne.

Žmogaus vertė savo paties akyse, kad mylėjo,
kad taip labai ir taip skaudžiai, kad paskui jau viskas iš
to – ir kas atrasta, ir kas prarasta, kas ir kitiems iš meilės
padaryta.

Geisti, geisti taip, kad viskas jau būtų leista; eiti, jei esi taip šaukiama, kad jau nieko nebijai, nelikti pusiaukelėje, pusiaukelė akla, neapsigauk, nenuėjusi viso kelio.

Kai nusiskini obuolį nuo savo obels, jau esi savo vietoje.

Žmogaus pasaulis gražus, gal iš gražumo ir dužus.