Romanas „Šleikštulys“ (La Nausée, 1938 m.) – pirma prancūzų rašytojo, publicisto, dramaturgo, vieno žymiausių XX-ojo amžiaus egzistencialistų – J.-P. Sartre’o prozos knyga, laikoma egzistencializmo manifestu.

Kūrinys parašytas absoliučios laisvės siekiančio individo dienoraščio forma. Pagrindinis romano veikėjas Antuanas Rokantenas, metęs istorijos dėstytojo darbą koledže, nutraukęs ryšius su mylimąja Ani, pasiduoda šleikštulio jausmui, kurį jam kelia absurdiška gyvenimo beprasmybė.

„Užgniaužė kvapą. Iki pastarųjų dienų niekada nenumaniau, ką reiškia „egzistuoti“. Buvau kaip ir kiti pavasariškai apsirengę žmonės, vaikštinėjantys jūros pakrante. Kaip ir jie sakydavau: „Jūra yra žalia; baltas taškas danguje yra žuvėdra“, bet nejaučiau, kad visa tai egzistuoja, kad žuvėdra yra „žuvėdra-būtis“; būtis paprastai slepiasi. Ji yra – tvyro aplink mus, glūdi mumyse, ji ir yra mes, kas antras mūsų žodis – apie būtį, nors iš tikrųjų ji neapčiuopiama“.